- dvivagė
- dvìvagė sf. (1) žr. 1 dvivagis: 1. Šn Šiandien mūs išėjo su dvìvage arti Plv. Su dvìvage ne tep gražiai susiaria kap su vienvage Gs. 2. Seniau bul'bas sodindavom dvìvagėm, užtat taip ir n'augdavo Slm. Per galus įmetėm po dvi dvìvages Slm.
Dictionary of the Lithuanian Language.